+370 678 49102 Registruotis
Mokymosi sistema

Individualus ugdymas pagal vaiko gebėjimus

Jei jūsų vaikas gali mokytis, bet mokykloje pradeda „slysti“ – problema dažnai yra ne vaiko gebėjimuose, o tame, kaip mokykla mato mokymąsi.

Mes ne tik mokome – mes matome, kaip vaikas mokosi, ir pagal tai priimame sprendimus.

Lauryna Varneckė – mokyklos „Forvardas“ steigėja ir individualaus ugdymo modelio autorė
Lauryna Varneckė
Mokyklos „Forvardas“ steigėja, modelio autorė

Forvardas – mokykla, kurioje mokymasis tampa matomu ir valdomu.

Ilgą laiką galvojau, kad problema yra programa, metodai ar mokytojai.

Kol nepamačiau paprasto dalyko – mokykla vertina rezultatą, bet nemato, kaip vaikas iki jo ateina.

O būtent tame procese vaikai pradeda „iškristi“: praranda pasitikėjimą, motyvaciją ir tikėjimą savimi.

Todėl Forvarde mes kuriame kitokią mokyklą – tokią, kur mokymasis tampa matomas.

Mes stebime ne tik pažymį, bet ir tai, kaip vaikas juda: jo tempą, stabilumą ir progresą laike. Tai leidžia laiku padėti, ne per vėlai taisyti.

Forvardo mokiniai mokosi per patirtį
Kuo mes iš tikrųjų skiriamės

Dauguma mokyklų dirba su rezultatu. Mes dirbame su procesu.

Tai reiškia, kad mūsų tikslas nėra tik „geresnis pažymys“. Mūsų tikslas – kad vaikas iš tikrųjų judėtų pirmyn.

Kaip mes suprantame mokymąsi

Forvarde mokymasis nėra temų „praėjimas“. Tai nuoseklus procesas, kuriame svarbiausia – ne kiek vaikas „išklausė“, o kiek jis iš tikrųjų suprato ir gali paaiškinti.

1 Individualizuotas, kompetencijomis grįstas ugdymas

Mokinys mokosi ne pagal klasę, o pagal savo realų lygį. Pagal tai jam sudaromas asmeninis tvarkaraštis. Dėl to nebelieka situacijų, kai vienur per lengva, o kitur – nebespėjama.

2 Mokymasis per taškus

Mokymosi procesas organizuojamas per taškų rinkimą. Kiekviena tema turi aiškų taškų skaičių, kuris vėliau virsta pažymiu. Vaikas mato savo taškus. Tėvai mato pažymį.

Tai leidžia:

  • aiškiai matyti, kiek vaikas juda pirmyn
  • suprasti, ar jis stengiasi, ar tik „prabūna“
  • išlaikyti ryšį su pažymiais, bet nepasiklysti juose

Dėl to mokinys iš anksto supranta, kokio rezultato gali tikėtis ir ką turi padaryti, kad jį pasiektų. Mūsų mokiniai egzamine dažniausiai jį viršija.

3 Nuolatinė progresijos stebėsena (IPM)

Mes matome mokymąsi ne tik per rezultatą, bet per laiką:

  • kasdien matome, ar vaikas deda pastangas
  • kas savaitę matome, ar jis juda pagal planą (taškus)
  • kas mėnesį matome kryptį – ar progresas stabilus, ar reikia įsikišimo

Tai leidžia matyti ne tik kiek vaikas moka, bet kaip jis mokosi.

4 Mokėjimo mokytis kompetencija – mūsų pagrindas

Didelė dalis mokymosi nesėkmių kyla ne dėl gebėjimų, o dėl to, kad vaikas nemoka mokytis.

Kaip mes tai sprendžiame

Mes sistemingai mokome vaiką dirbti su informacija:

  • tvarkingai vesti ir naudoti konspektus
  • naudoti mąstymo žemėlapius
  • mokytis per atminties korteles bei kitus įrankius
  • planuotis savo mokymąsi
Kodėl pradžioje atrodo sunkiau

Pradžioje mūsų mokinių tempas gali atrodyti lėtesnis, nes jie mokosi kaip mokytis. Tačiau vėliau šis skirtumas apsiverčia – mokiniai pradeda judėti greičiau ir stabiliau.

Kaip sprendžiame DI problemą

Kiekvienas atsiskaitymas turi būti apsigintas žodžiu pas mokytoją. Todėl:

  • DI tampa pagalbos įrankiu, o ne „nusirašymo būdu“
  • svarbu ne „padaryti“, o suprasti
Esminė taisyklė
Jei vaikas negali savais žodžiais paaiškinti to, ką atsiskaito – jis nemoka. Tokiu atveju jis mokosi toliau, kol gali paaiškinti.
5 Mokymasis be spragų

Atsiskaityti galima tiek kartų, kiek reikia, kol vaikas iš tikrųjų supranta. Tai leidžia išvengti spragų ir judėti pirmyn tik tada, kai pagrindas tvirtas.

6 Tarpdisciplininis pasaulio suvokimas

Forvarde dalis mokymosi vyksta per tarpdisciplininius modulius (gamtos ir humanitarinių–socialinių mokslų). Vaikai mokosi ne atskirų disciplinų, o pasaulio kaip sistemos. Todėl jau 5 klasėje gali paaiškinti:

  • kur žmoguje veikia fizika
  • kur biologija
  • kur chemija
  • kur psichologija

Tai leidžia formuotis ne fragmentinėms žinioms, o visuminiam savęs ir pasaulio supratimui.

7 Naratyvu grįstas ugdymas

Mokymasis organizuojamas per naratyvą, kuris nuolat kelia klausimus:

  • kur aš veikiu kaip biologinė būtybė
  • kur kaip socialinė
  • kur ir kada galiu priimti laisvus sprendimus
8 Mokymosi sistema, kuri leidžia matyti procesą

Forvarde naudojame VIP (vaiko individualios pažangos) sistemą. Ji leidžia matyti mokymąsi ne tik per pažymius, bet per progresiją laike. Tai leidžia aiškiai matyti:

  • kur vaikas juda į priekį
  • kur pradeda strigti
  • kada reikia įsikišimo

Dėl to vaikas nebestringa mėnesiais – problemos pastebimos tada, kai jos atsiranda.

Ir svarbiausia – vaikas pradeda matyti savo progresą, o ne tik savo „nesėkmes“.

9 Aplinka patirtiniam mokymuisi

Mokykla įsikūrusi atokiau nuo miesto šurmulio – aplinkoje, kuri leidžia susikoncentruoti į mokymąsi. Gamta čia nėra tik fonas. Ji tampa mokymosi dalimi.

Miškas, daržas, metų laikų kaita – tai erdvės, kuriose vaikai gali tyrinėti, eksperimentuoti ir geriau suprasti pasaulį per patirtį, o ne tik per teoriją.

Mūsų tikslas – kad vaikas ne tik „išbūtų“ mokykloje, o realiai judėtų pirmyn.

Kai matai procesą – gali keisti rezultatą
„Smalsumo instinktas, lydimas pažinimo džiaugsmo, yra mūsų gyvenimo variklis. Ir jokia mokykla neturi teisės sugadinti šio mechanizmo mumyse.“
— Lauryna Varneckė
Mokyklos „Forvardas“ steigėja, modelio autorė
Priėmimas · 2026/2027 mokslo metai

Susipažinkime. Pradėkime nuo vieno pokalbio.

Registruokitės pokalbiui – parodysime erdves, padėsime įvertinti mokinio būseną ir atsakysime į kiekvieną klausimą. Kviečiame 5–12 klasių moksleivius.